Kosmetika senovės Graikijoje

Rūpinimasis savo kūnu ir nepalaužiamas noras padaryti jį kuo patrauklesnį yra tokie pat seni įpročiai kaip ir žmonijos civilizacija. Žodis „kosmetika“ kilo iš graikiško žodžio „kosmetikos“, kurio reikšmė siejama su harmonija, tvarka ir ramybe. Nieko stebėtina, kad didžioji dalis grožio produktų senovės Graikijoje buvo gaminami iš natūralioje gamtoje randamų ingredientų. Tačiau net senovės graikai naudojo ir kenksmingas medžiagas tam, kad turėtų blyškią odą, kuri tuo laikotarpiu buvo labai populiari.

Alyvuogių aliejus

Kadangi alyvmedžiai Graikijoje yra labai paplitę, alyvuogių aliejus šios šalies kultūroje buvo lyg gyvybės eleksyras. Remiantis Aegean salos archeologinių tyrimų duomenimis, manoma, kad alyvuogių auginimas prasidėjo Kretoje, Minoano periode.

Iš pradžių alyvuogių aliejus buvo naudojamas kvapiųjų aliejų gamyboje. Kiek vėliau graikai alyvuogių aliejų ėmė naudoti maistui, apšvietimui, farmacijoje ir kosmetikoje. Senovės Graikijoje alyvuogių aliejus buvo pagrindine kasdienės asmeninės higienos ir kūno priežiūros priemone. Ypač moterys jį naudojo kaip odą atgaivinantį valiklį, po vonios tepamą drėkiklį ir kaip lubrikantą. Tuo tarpu graikai vyrai alyvuogių aliejumi įtrindavo savo kūną prieš sportuodami arba eidami į mūšį.

Medus

Medaus kaip kosmetinės priemonės naudojimas Graikijoje mus grąžina net į 5000 m. pr. Kr., kai pagrindinės odos priežiūros priemonės buvo gaminamos bičių produktų, ožkos pieno, gėlių, įvairių žolelių ir alyvuogių aliejaus pagrindu. Minoano moterys mėgaudavosi medaus ir pieno voniomis – tai būdavo neatsiejama reguliarių vakarinių grožio procedūrų dalis. Šiandien medus vis dar yra pagrindinis graikų grožio produktų ingredientas.

Baltasis švinas

Senovės Graikijos moterys tepdavo savo veidą kosmetiniu pagrindu vadinamu „fucus“, pagamintu iš kreidos miltelių ir baltojo švino. Taip, visiškai teisingai, švino – to paties elemento, kurį dabar žinome kaip kenksmingą žmogaus sveikatai. Tuo laikmečiu žmonės dar nežinojo apie švino nuodingą poveikį, todėl moterys nuolat ant savo veido odos tepė toksišką metalą tam, kad turėtų blyškiai ir blizgiai atrodančią odą. Jos taip pat naudojo ir švino turinčias veido kaukes, norėdamos pašalinti įvairias odos dėmeles ir kitus nelygumus.

Medžio anglis

Ši suodina ir juoda medžiaga, dažnai gaunama iš suanglėjusios medienos, būdavo naudojama kaip makiažo priemonė, skirta akims. Lygiai taip pat kaip ir egiptiečių moterys, graikės, norėdamos paryškinti ir pabrėžti akis, naudojo juodus miltelius joms dažyti. Vietoje akių pieštuko, antakių dažų ir akių šešėlių jos naudojo medžio anglį, suodžius ir pelenus. Senovės graikės taip pat naudojo juodus dažus akių vokams arba stibio miltelius – nuodingą chemikalą, labai primenantį šviną. Graikės mėgo labai tamsius, storus ir perdėtai išryškintus antakius. Tuo metu buvo madingi ir sujungti antakiai. Suprantama, šiandieninis estetikos suvokimas yra visai kitoks.

Natūralūs pigmentai ir dažai iš daržovių

Daugybė žolelių, gėlių, daržovių ir vaisių rado kelią į senovės Graikijoje gaminamos kosmetikos sudėtį. Rožės, plukės, šilkmedžio uogos, lotoso gėlės, medetkos, levandos ir ramunėlės – tai tik keli pavyzdžiai. Senovės graikai taip pat garsėjo ir mokėjimu gaminti grožio produktus iš natūralių pigmentų, augalų šaknų, raudonojo vyno ir aromatingų mastikmedžio sakų. Pavyzdžiui, raudonų daržovių, tokių kaip burokai, dažai lūpoms ir žandams suteikdavo puošnų ir sodrų rausvą atspalvį.

Taigi, akivaizdu, kad kosmetika senovės Graikijoje buvo labai svarbi žmonių gyvenimo ir kultūros dalis. Nors tuometinis grožio suvokimas ir vyravusios mados labai skyrėsi nuo dabartinių, tačiau graikų indėlis į kosmetikos priemonių gamybą yra ypač didelis ir reikšmingas.